- apgyventi
- apgyvénti vksm. Jótvingių gentiẽs apgyvénti plótai.
.
apgyventi
Look at other dictionaries:
apgyventi — tr. 1. įleisti į namus gyventojus; įsikurti tam tikroje vietoje: Apgyvenkime šituos namus Š. Apgyvenus kone dvigubą žemės plotą A1883,3. | Mūsų katinelį turbūt jau kas nors apgyvẽno – kelinta diena kaip nebsirodo Grg. | refl.: Atvažiavęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgyvenimas — apgyvẽnimas sm. (1) 1. → apgyventi 1: Apgyvenimas Žemaitijos daug anksčiaus prasidėti turėjo A1884,60. | refl. įsikūrimas: Apsigyvenimas Lietuvoje rš. 2. → apgyventi 3: Lauko apgyvẽnimas KII4. gyvenimas; apgyvenimas; įgyvenimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
apgyventojas — apgyventojas, a smob. (1) → apgyventi 1: Senovėje žemės apgyventojai ir jos apdirbėjai buvo aukštoje garbėje laikomi prš. gyventojas; apgyventojas; prigyventojas … Dictionary of the Lithuanian Language
apžmoniuoti — tr. 1. parūpinti žmonių, darbininkų: Menkai apžmoniuotas L757. 2. apgyventi: [Anglija] tūkstantį kartų taip apžmoniuota kaip mūsų Lietuva S.Dauk. žmoniuoti; apžmoniuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apžmonėti — 1 apžmonėti tr. apgyventi: Kraštai tų upių mažai apžmonėti rš. žmonėti; apžmonėti; nužmonėti; sužmonėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atgyventi — 1. tr., intr. gyventi kurį laiką; baigti gyventi: Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį, laikas vietą užleisti vaikams Mair. Atgyvenaũ aš, t. y. jau aš ten nebgyvensiu J. Neateik, mudu jau atgyvẽnova (baigėme bendrai gyventi) Skr. | refl.: Jau su… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlykinti — atlỹkinti tr. 1. padaryti, kad atliktų ko, atidėti, sutaupyti: Kad ir mažai teturiu miltų, bet kaip norintais tau atlỹkinsu Slnt. Atlỹkinau piningų i nusiunčiau vaikuo Vkš. Aš greitai nepareisiu, – atlykink mun ko nors valgyti Skd. Atlỹkink… … Dictionary of the Lithuanian Language
dagyventi — ×dagyventi (hibr.) intr. gyventi iki kurio laiko, prigyventi: Dagyvensma lig mirties visi Užp. gyventi; apgyventi; atgyventi; dagyventi; įgyventi; išgyventi; nugyventi; pagyventi; pargyventi; … Dictionary of the Lithuanian Language
gyventi — ( ęti), ẽna, ẽno 1. intr., tr. gyvam būti, egzistuoti: Mums kasdien prasmingiau vis gyventi rš. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau (sov.) sp. Gyventi taip malonu! P.Cvir. Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? S.Nėr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgyventi — 1. intr. gyventi, praleisti kurį laiką: Išgyveno Agnieška su juo trisdešimt metų P.Cvir. Taip jie išgyveno visą mėnesį P.Cvir. Ne visi medeliai iššalo, kiti išgyvẽno [per žiemą] Ėr. Mudu su motina ištisus metus išgyvenome visiškai vieni rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
